- Bliaus
- see Bliant
Medieval glossary. 2014.
Bliaus
Look at other dictionaries:
rublius — rùblius sm. (2) J, M, Vdk, End, Ml, Prn žr. rublis: 1. Pinigų nė rùbliaus Plm. Nėr nė vieno rùbliaus Aps. Rùblius prie rùbliaus – i susideda Jd. Prašo jis manęs pusę rùbliaus Mrj. Anei rubliaus prie sau neturė[ja]u Vdš. An rùbliaus reik… … Dictionary of the Lithuanian Language
žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R … Dictionary of the Lithuanian Language
courir — (kou rir), je cours, tu cours, il court, nous courons, vous courez, ils courent ; je courais ; je courus, nous courûmes ; je courrai ; je courrais ; cours, courez, courons ; que je coure, que tu coures, qu il coure, que nous courions ; que je… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
lier — (li é), je liais, nous liions, vous liiez ; que je lie, que nous liions, que vous liiez, v. a. 1° Serrer avec une corde passée autour de quelqu un ou de quelque chose. Lier un paquet, un faisceau. • Alors l ange Raphaël prit le démon, et l… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
ravine — (ra vi n ) s. f. 1° Espèce de torrent d eau pluviale qui se précipite d un lieu élevé. • Cette prompte ravine, BRÉBEUF Phars. IV. Nom donné dans les Antilles à de petits cours d eau qui descendent des montagnes. 2° Lieu creusé par un… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
étrivière — (é tri viê r ) s. f. 1° Courroie à laquelle est suspendu l étrier. Coup d étrivière, coup donné avec l étrivière. Ce cheval ne marche qu à coups d étrivières. • On peut lui donner cent coups d étrivières, VOLT. Amabed, 15e lett. d Amabed … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
apsiderginti — apsimesti, pasidergti: Apsidergins juoku ir bliaus liuob pasakodamas, taip mokėjo pasakoti Dr. derginti; apsiderginti; išderginti; pasiderginti … Dictionary of the Lithuanian Language
burblius — bur̃blius sm. (2) 1. kas burblena, atsikalbinėja, neklauso: Jų berniokas tai baisus bur̃blius – ką nepasakysi, vis burblena ir burblena Ds. ║ kas daug kalba: Neklausyk to bur̃bliaus, anas nieko neišmano Dgl. 2. vaikas, kuris valgydamas išdykauja … Dictionary of the Lithuanian Language
droblius — drõblius sm. (2), drobliùs (4) OG245 lietus su sniegu, šlapdraba: Baisus vėjas, drõblius, kad ir nosies iš pirkios negali iškišt Šš. Kad užėjo drõblius – visą apdribo, kiaurai peršlapau Brž. Nuo ryto drõblius krėtė ir krėtė Tvr. Nieko nėr… … Dictionary of the Lithuanian Language
grėblius — grė̃blius (l. grebla) sm. (2) supiltas kelias per raistą, pylimas: Dabar, nusausinus raistą, ir grėblius nereikalingas Ndz. Neturėjom grė̃bliaus seniau, tai šienas dažnai likdavo žiemot balose Dglš. Pervedė juos grė̃blium Mrp … Dictionary of the Lithuanian Language
